Foje - Arbata lyrics

rate me

ar tu atsimeni laikus

visas beprotiðkas naktis

mûsø negimusius vaikus

að vis dar matau jø akis

tai buvo keisti keisti laikai

kai mes vis dar þudëme save

ir mûsø begæstantys veidai

atsispindëdavo lange

dabar ant stalo prieð mane

tiktai atðalus arbata

o rankos tyliai uþdengia akis

að noriu bût kaþkur toli

nes jeigu liksiu praeity

galiu ir vël pradët kartot klaidas

ilga kaip ðimtmeèiai diena

ilgai bus chaoso pilna

vienatvë tûno visuomet

kaþkur arti prie kûno bet

nebûna amþinas ruduo

ir að tikiu kaþkiek dar tuo

silpna pulsuojanti ðviesa

tamsaus koridoriaus gale

Rytis ið Maþeikiø